Kiekvienas žmogus kartais gali jausti nerimą, tačiau žmonės, turintys nerimo sutrikimų, dažnai patiria baimę ir nerimą, kuris yra intensyvus ir per didelis. Šiuos jausmus paprastai lydi fizinė įtampa ir kiti elgesio bei pažinimo simptomai. Juos sunku suvaldyti, jie sukelia didelių kančių ir gali trukti ilgai, jei negydomi. Nerimo sutrikimai trukdo kasdieninei veiklai ir gali pakenkti žmogaus šeimai, socialiniam ir mokykliniam ar profesiniam gyvenimui.
Apytiksliai 4 % pasaulio gyventojų šiuo metu patiria nerimo sutrikimą. 2019 m. 301 milijonas žmonių pasaulyje sirgo nerimo sutrikimu, todėl nerimo sutrikimai yra labiausiai paplitę iš visų psichikos sutrikimų.
Nors yra labai veiksmingų nerimo sutrikimai gydymo būdų, tik maždaug 1 iš 4 žmonių, kuriems to reikia (27,6 %), gauna kokį nors gydymą. Priežiūros kliūtys apima suvokimo stoką, kad tai yra išgydoma sveikatos būklė, investicijų į psichikos sveikatos paslaugas stoką, apmokytų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų trūkumą ir socialinę stigmą.
SIMPTOMAI IR MODELIAI
Žmonės, turintys nerimo sutrikimai, gali jausti pernelyg didelę baimę arba nerimauti dėl konkrečios situacijos (pavyzdžiui, panikos priepuolio ar socialinės situacijos) arba, generalizuoto nerimo sutrikimo atveju, dėl daugybės kasdienių situacijų. Paprastai jie patiria šiuos simptomus ilgą laiką – mažiausiai kelis mėnesius. Paprastai jie vengia situacijų, kurios kelia nerimą.
Kiti nerimo sutrikimų simptomai gali būti:
- sunku susikaupti ar priimti sprendimus
- dirglumo, įtampos ar neramumo jausmas
- jaučia pykinimą ar pilvo skausmą
- turintis širdies plakimą
- prakaitavimas, drebulys ar drebulys
- miego sutrikimas
- gresiančio pavojaus, panikos ar pražūties jausmas.
- Nerimo sutrikimai padidina depresijos ir narkotikų vartojimo sutrikimų riziką, taip pat minčių apie savižudybę ir elgesio riziką.
Yra keletas skirtingų nerimo sutrikimų rūšių, įskaitant:
- generalizuotas nerimo sutrikimas (nuolatinis ir per didelis nerimas dėl kasdienės veiklos ar įvykių);
- panikos sutrikimas (panikos priepuoliai ir besitęsiančių panikos priepuolių baimė);
- socialinio nerimo sutrikimas (didelė baimė ir nerimas dėl socialinių situacijų, dėl kurių asmuo gali jaustis pažemintas, sugėdintas ar atstumtas);
- agorafobija (per didelė baimė, nerimas ir vengimas situacijų, dėl kurių žmogus gali panikuoti arba jaustis įstrigęs, bejėgis ar sugėdintas);
- atsiskyrimo nerimo sutrikimas (per didelė baimė arba nerimas dėl atsiskyrimo nuo žmonių, su kuriais asmenį sieja gilus emocinis ryšys);
- specifinės fobijos (intensyvi, neracionali konkrečių objektų ar situacijų baimė, sukelianti vengimo elgesį ir didelį kančią); ir
- selektyvus mutizmas (nuolatinis nesugebėjimas kalbėti tam tikrose socialinėse situacijose, nepaisant galimybės patogiai kalbėti kitose aplinkose, visų pirma pasireiškiantis vaikams).
Žmonės vienu metu gali patirti daugiau nei vieną nerimo sutrikimą. Simptomai dažnai prasideda vaikystėje ar paauglystėje ir tęsiasi suaugus. Merginos ir moterys dažniau patiria nerimo sutrikimą nei berniukai ir vyrai.
DIAGNOZĖ IR GYDYMAS
Yra keletas veiksmingų nerimo sutrikimų gydymo būdų. Žmonės, turintys nerimo simptomų, turėtų kreiptis pagalbos.
Paichologinės intervencijos yra esminiai nerimo sutrikimai gydymo būdai ir pirmiausia reiškia pokalbių terapiją su profesionalais arba prižiūrimais terapeutais. Šios intervencijos gali padėti žmonėms išmokti naujų mąstymo būdų, susidoroti su savo nerimu, su kitais ar pasauliu. Jie gali išmokyti žmones susidurti su situacijomis, įvykiais, žmonėmis ar vietomis, kurios sukelia jų nerimą.
Psichologinės intervencijos gali būti teikiamos asmenims ar grupėms, asmeniškai arba internetu. Juos taip pat galima pasiekti per savipagalbos vadovus, svetaines ir programas. Psichologinės intervencijos, turinčios daugiausia įrodymų, kaip gydyti įvairius nerimo sutrikimus, yra pagrįstos kognityvinės-elgesio terapijos principais. Tai apima ekspozicijos terapiją, kurios metu žmonės mokosi susidurti su savo baimėmis.
Be to, streso valdymo įgūdžių, tokių kaip atsipalaidavimo ir sąmoningumo įgūdžių, mokymasis gali padėti sumažinti nerimo sutrikimų simptomus.
Antidepresantai, tokie kaip selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), taip pat gali būti naudingi gydant suaugusiuosius, sergančius nerimo sutrikimais. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai turėtų turėti omenyje galimą neigiamą poveikį, susijusį su vaistais nuo depresijos, gebėjimą atlikti bet kurią intervenciją (pagal kompetenciją ir (arba) gydymo prieinamumą) ir individualius pageidavimus.
Benzodiazepinai, kurie istoriškai buvo skirti nerimo sutrikimami gydyti, paprastai nerekomenduojami nerimo sutrikimams gydyti dėl didelio priklausomybės potencialo ir riboto ilgalaikio veiksmingumo.
VEIKSNIAI IR PREVENCIJA
Nerimo sutrikimai, kaip ir kitos psichikos sveikatos būklės, atsiranda dėl sudėtingos socialinių, psichologinių ir biologinių veiksnių sąveikos. Kiekvienas gali turėti nerimo sutrikimai, tačiau žmonės, patyrę prievartą, patyrę didelių netekčių ar kitų nepalankių išgyvenimų, turi didesnę tikimybę jam susirgti.
Nerimo sutrikimai yra glaudžiai susiję su fizine sveikata ir nuo jos įtakos. Daugelis nerimo padarinių (pvz., fizinė įtampa, nervų sistemos hiperaktyvumas ar žalingas alkoholio vartojimas) taip pat yra žinomi ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, rizikos veiksniai. Savo ruožtu šiomis ligomis sergantys žmonės taip pat gali patirti nerimo sutrikimai dėl sunkumų, susijusių su jų būklės valdymu.
Veiksmingi bendruomeniniai metodai, kuriais siekiama užkirsti kelią nerimui, apima tėvų švietimą ir mokyklose vykdomas programas, skirtas socialiniam ir emociniam mokymuisi bei pozityviam vaikų ir paauglių įveikimui sukurti. Pratimų programos taip pat gali būti veiksmingos suaugusiųjų nerimo sutrikimų prevencijai.
RŪPINIMASIS SAVIMI
Savęs priežiūra gali atlikti svarbų vaidmenį palaikant gydymą. Norėdami padėti valdyti nerimo simptomus ir pagerinti bendrą savijautą, galite:
- venkite arba sumažinkite alkoholio vartojimą ir nevartokite neteisėtų narkotikų, nes tai gali pabloginti nerimą;
- reguliariai mankštintis, net jei tai tik trumpas pasivaikščiojimas;
- kiek įmanoma laikykitės reguliarių valgymo ir miego įpročių bei sveikos mitybos;
- išmokti atsipalaidavimo metodų, tokių kaip lėtas kvėpavimas ir progresuojantis raumenų atpalaidavimas;
- ir išsiugdykite sąmoningumo meditacijos įprotį, net jei tai trunka tik kelias minutes per dieną.
